Genealogija
Ankstyviausi Raseinių žemės teismo ir Kaunatavos dvaro archyvo dokumentai Kaunackių pėdsakus fiksuoja ne XVII a. pabaigoje, kaip nurodo A.Bonieckis1, o jau XVII a. pradžioje. Dvaro archyvo 1604 m. dokumente minimas Sebastijonas Kaunackis valdęs Jazdaičius Gondingos paviete 7. Kitas 1629 m. sausio mėn.12 d. pardavimo aktas mini žemaičių žiemionį Stanislovą Kaunackį, Sebastijono sūnų, kuriam Jonas Sebastijonas Dausinas pardavė valstietį Joną Ambrozaitį su dviem sūnumis, kad įkurdintų juos savo žemėse 8. Tačiau daugiau ar mažiau aiškesnę genealoginę liniją galime pradėti nuo Žemaičių pakamorės (svarbios pareigos – sprendė žemės ribų ginčus tap žemaičių bajorų - S.G.) Jono Stanislovo Kaunackio, Baltramiejaus sūnaus, kuris apie 1639 m. vedė tuometinio Didžiųjų Dirvėnų seniūno Povilo Plocharskio ir Kotrynos Dobrovolskytės jauniausiąją dukrą Oną. Kraičio jaunieji gavo Upynos dvarą su Kirklių, Besčių, Žeimuvėnų, Girkantų kaimais bei malūnu ir 9 tūkst. lenkiškų auksinų.9 Tai buvo geras startas ateičiai. Šioje santuokoje gimė keturi sūnūs: Teodoras Povilas, Stanislovas, Andrius, Jurgis ir dvi dukros. Apie 1649 m., Jonui Stanislovui Kaunackiui mirus, našlė Ona antrąkart ištekėjo už Karolio Dimlerio.
Vyriausias sūnus Teodoras Povilas pagal dokumentus buvo vedęs Zofiją Pšeciševskytę (Przeciszewska). Antroji žmona - Ona Dorotė Noldė. Buvo gavęs Rezeknės, o nuo 1691m. - Volkovysko pataurio urėdą. Andrius Kaunackis buvo vedęs Oną Furs-Petravičiūtę. Dokumentuose jis tituluojamas Starodubo iždininku. Abu broliai gyveno Upynos dvare ir dažnai bylinėjosi su aplinkinių dvarų savininkais ir net Kražių bernardinėmis dėl Kražių vienuolynui karalių paskirtos dalies iš Upynos dvaro pajamų10. Apie kitus brolius Stanislovą ir Jurgį duomenų neradome.
Upyną apie 1675 m. paveldėjo vyriausiasis Teodoras Povilas.
XIXa. žemaičių istorikas ir švietėjas Liudvikas Jucevičius darbe „Mokyti žemaičiai“ tarpe kitų žymiausių visų laikų žemaičių švietimo rėmėjų ir fundatorių nurodo ir Teodorą Povilą Kaunackį iš Upynos 11. Tiksli jo mirties data nežinoma. Kaunatavos dvaro 1709 m. dokumentas liudija apie skolas likusias po T.P. Kaunackio mirties 12.
Teodoras Povilas Kaunackis, atrodo, turėjo sūnus: pirmoje santuokoje gimusius Mykolą, Pranciškų ir Vincentą (ko gero, du pastarieji ir yra minimi A. Bonieckio, kaip žemaičių atstovai, dalyvavę ir balsavę 1697 m. karūnaciniame Seime, kur Lenkijos karaliumi buvo išrinktas Saksonijos kurfiurstas FridrichasAugustas 1,2) ir antroje santuokoje gimusį Anuprą. Tiesa, kartų ryšys tarp šių asmenų nėra iki galo aiškus. Turtiniai 1703 m.,1709 m., 1710 m. dokumentai, kuriuose įvairias aspektais minimi Mykolas, Pranciškus ir Vincentas, nenurodo jų tėvo vardo13. Tačiau jie aiškiai byloja, kad jie visi trys tikrai buvo broliais. Kas link Anupro, tai yra žinoma, kad 1729 m. jis skolinosi pinigų išmokėti skolas paliktas jau senokai mirusio Teodoro Kaunackio .Tad Anupro ryšys su Teodoru nėra iki galo aiškus, todėl ateityje tyrinėtinas.
