Sigita GASPARAVIČIENĖ
2015-aisiais metais Žagarė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.
Apsidžiaugiau,kad pagaliau atsiras proga užglaistyti menkų žinių spragas apie rusų dvarininkiją Lietuvoje.O ypač apie XIX a. miestelį ir dvarą naujam gyvenimui prikėlusius ir juos išgražinusius senuosius Žagarės dvaro savininkus Naryškinus, apie kuriuos taip mažai žinome. Kas gi daugiau, jei ne jie, Lietuvos kultūros sostinėje turėtų būti įvardinti, objektyviai įvertinti ir pagerbti.
Įdomu būtų sužinoti, kokie tai buvo žmonės, jų likimai, kodėl jie kūrėsi būtent čia – imperijos pakraštyje nuošaliame pasienio miestelyje, svetimoje, net priešiškoje aplinkoje ? Kokios ateities vizijos skatino didžiules jų investicijas į Žagarės ir Gruzdžių dvarų vystymą , koks buvo šių rusų dvarininkų požiūris į žmones ir mūsų kraštą, kuriame jie kūrė savo gerbūvį?
Deja, neradau atsakymų nei įspūdingose Žagarei skirtose monografijose, nei gausybėje neseniai pasirodžiusių proginių straipsnių.
Ką gi, esame valstiečių tauta.Ir statytojai. Verta dėmesio tai, ką galima pastatyti, remontuoti,išmatuoti pinigais, parodyti ir pasigirti.Ypač tai liečia provicialų ir konjuntūrinį mūsų visų požiūrį į paveldą.
Tad, gal padės visagalis internetas?
Panaršiau gausybėje rusų ir ne tik genealoginių svetainių.Štai ką nustačiau.
Lengvai radau keletą versijų apie šios šeimos kiltį. Pagal vieną iš šeimos legendų, jų giminės protėvis, esą, buvęs Krymo karaimas karys vardu Naryška, kuris kartu su kitomis 400 karaimų ir totorių šeimomis po LDK Vytauto žygių į Aukso Ordos stepes, buvo atvesdintas į Lietuvą ir apgyvendintas prie Trakų. 1391 m. LDK Vytautas, išleisdamas savo dukterį Sofiją už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus, lydėti į Maskvą ir ten ją saugoti sudarė sargybos pulką, į kurį paskyrė ir minėtąjį karaimą Naryšką. Vėliau jo palikuonys perėjo tarnauti Maskvai.
Pagal kitą patikimesnę legendą, kuriai pritaria ir senieji rusų istorikai, Naryškinų giminės pradininku buvo totorių murza Mordka Kurbatas, pravarde Naryška, 1463 m. atvykęs iš Krymo, stojęs tarnauti Maskvos kunigaikščiui ir perėjęs į stačiatikių tikėjimą. Jo anūkai ėmė vadintis Naryškinais.
Iki XVII a.vidurio giminės atstovai didelio vaidmens Maskvos valstybėje nevaidino. Tik, kai vieno iš Naryškinų - Kirilo Poluektovičiaus Naryškino dukra Natalija (1651-1694) - būsima Petro I motina, Maskvoje buvo ištekinta už caro Aleksejaus Michailovičiaus, šeimos įtaka ir turtai ėmė spačiai augti.
 |
Kaip tik tada užgimė kita legenda apie Naryškinų kiltį iš Tacito veikale „Apie germanų kilmę“ paminėtos -germanų naristų genties. Naristai gyvenę šiaurės vakarų Bohemijoje.Tuometiniai genealogai („rodoslovai“) surado ten miestą- imperijos sostinę Egerą, kurio herbą ir priskyrė Naryškinams. Tuo būdu iki tol niekuo ypatingu neišsiskyrusi rusų dvarininkų giminė įgijo herbą su didingo erelio ir grotų atvaizdu.Kaip ir dera carienės šeimai. Tokį herbą dabar ir matome įtaisytą Žagarės dvaro rūmų fasade. |
| Natalija Kirilovna Naryškina (1651-1694)-Rusijos caro Petro I motina. |
 |
 |
| Naryškinų herbas | Naryškinų name S.Peterburge 2013 m. rasto lobio dalis. |
Žagarės ir Gruzdžių Naryškinai priklausė vienai iš šalutinių giminės genealoginių atšakų, kurią pradėjo Petro I motinos carienės Natalijos Naryškinos vienas iš antros eilės dėdžių Ivanas Naryškinas. Rusijos istorijoje šios jaunesnės šakos atstovai, su nedidelėmis išimtimis, nepaliko itin gilių pėdsakų, buvo vidutiniai dvarininkai, daug jų tarnavo Rusijos armijoje, buvo ne paties aukščiausio rango valdininkais. Jie turėjo rūmus S.Peterburge, dvarus Oriolo,Riazanės,Smolensko gubernijose. Amžininkų pasakojimais pasižymėjo meile menui, geriems žirgams, gražiems daiktams. Tačiau, jei ir yra gyvų Žagarės Naryškinų palikuonių, jie negalėtų pretenduoti į 2013 m. kovo mėn. S.Peterburgo centre Čaikovskio g.29 buv. Naryškinų rūmuose statybų metu aptiktą keliais milijonais įvertintą lobį. Spaudoje ir interneto portaluose pasirodžiusi žinia sujudino šimtus tikrų ar menamų Naryškinų palikuonių-pretendentų į kompensaciją. Paskutinis šių rūmų savininkas Vasilijus Naryškinas buvo kilęs iš vyriausios genealoginės šakos, taigi, jį su Žagarės Naryškinais sietų labai tolima giminystė.
Nesigilindama į pačius seniausius laikus ir nesiplėsdama į visas plačias genealogines Naryškinų linijas, ieškojau duomenų būtent apie Žagarės Naryškinus. Iš straipsnių žinodama tik Žagarės dvaro įsigijimo datą, pradėjau nuo pirmojo Žagarės Naryškino – Dmitrijaus, kuris Maskvoje 1858 m. gegužės mėn.18d. Žagarės ir Gruzdžių dvarus už 1 mln.caro rublių išsimokėtinai pirko iš Platono Zubovo paveldėtojo sūnėno Aleksandro Zubovo.
 |
 |
|
|
Pirmasis Žagarės savininkas-kavalergvardijos pulkininkas Dmitrijus Ivanovičius Naryškinas (1812-1866). Šaltinis Marija Barteneva (wikepedija.ru) |
Dmitrijaus Naryškino kabinetas S.Peterburge. Apie 1851-1857 m. Nežinomas dailininkas (gal būt, V.S.Sadovnikovas) Chvalyno muziejus.Saratovo sritis. |
|
|
|
||
|
Naryškinų genealoginė schema
 |
||
Nudžiugino atradimas, kad paskutinieji Žagarės Naryškinai - broliai Georgijus ir Aleksandras vis tik turėjo palikuonių: Georgijus - Anglijoje gimusias dvi dukteris ir sūnų Borisą, o Aleksandras - du nesantuokinius vaikus-Vadimą ir Liubov. Pastarieji tėvui mirus, 1899 m. specialiu caro įsaku gavo Naryškinų pavardę, teisę naudotis herbu ir bajorystės privilegijomis.Visi jie po revoliucijos pasitraukė į Italiją ir Angliją. O jų vaikai ir vaikaičiai dar ir dabar gyvena Anglijoje, Šveicarijoje ir Italijoje.
1922 m.Lietuvoje pradėjus žemės reformą visi jų dvarai buvo nusavinti. Georgijus Naryškinas, tuo metu su šeima gyveno Londone Šiaurės Kensigtono rajone Čarlzo aikštėje nuosavame name Nr.63, tačiau formaliai skaitėsi ir Lietuvos piliečiu.Netekęs ir visų turtų Rusijoje, labai skurdo. Diplomatiniais kanalais kreipėsi į Lietuvos valstybės įstaigas, bandydamas sulaukti bent kokios kompensacijos už atimtas valdas Lietuvoje.Tačiau bergždžiai. Prieš mirtį 1924 m. Žagarės ir Gruzdžių dvarus testamentu užrašė žmonai ir dukrai Anai (sūnus Borisas mirė 1922 m. Londone).Teko praeiti tikrus kančių kelius kol galų gale, tik įsikišus Lietuvos Respublikos prezidentūrai, 1936 m. Anai Naryškinai buvo grąžintas, kaip nenusavinta žemės norma, nedidelis Žagariškių palivarkas ir 300.000 litų kompensacija.
Kad Naryškinai negautų nieko, ypač stengėsi Žagarės miestiečių, valstiečių ir kitokios visuomeninės organizacijos, surinkusios krūvą žagariškių parašų po peticijomis.Naryškinus jie kaltino rusifikavimu ir išnaudojimu. Laimei prieš pat mirtį G.Naryškinas spėjo parašyti labai nuoširdų ir išsamų laišką Žemės ūkio reformos departamentui, kuriame plačiai išdėstė savo indėlį į krašto žemės ūkio ir arklininkystės vystymą, apie labdaringą veiklą, švietimo, amatų rėmimą, žemės ūkio parodų organizavimą ir pan.Vėliau šis jo laiškas labai pasitarnavo jo žmonai ir dukrai tvarkant kompensacijos už dvarų nusavinimą reikalus.
Palikuoniai.
Aleksandro Naryškino vaikaitė Vera, gyvenanti Šveicarijoje, yra labai aktyvi vienoje iš didžiausių genealoginių svetainių www.geni.com , kur yra pateikusi nemažai duomenų apie savo šeimą.Tik vyriausios Dmitrijaus Naryškino dukters Aleksandros Medem palikuoniai gyvena Rusijoje, S.Peterburge.
 |
  |
 |
 |
||
| Aleksandras Naryškinas (1851-1894) |
Georgjijus Naryškinas ir Elizabeth Herriet Knight ,Apie 1870 m. Georgijus Naryškinas (1848-1924) |
Preobražensko leibgvardijos kariškis Vadimas Aleksandrovičius Naryškinas (1891-1952) |
Zinaida Dmitrijevna Naryškina, markizė di Ridolfi de Montescuadaio 1853-1928) |
||
| Šaltinis www.ru.rodovid.org | |||||
Žinoma kuklūs genealoginiai duomenys taip ir nedavė atsakymo į mane dominančius klausimus, nes mažai sužinojau apie juos, kaip asmenybes. Tam, manau,reikėtų studijuoti S.Peterburgo ir Rusijos archyvuose, bibliotekose, muziejuose saugomas Naryškinų personalijas.
Keli įdomesni Naryškinų genealogijos faktai ir sąsajos.
Pirmojo Žagarės Naryškino -Dmitrijaus motina Varvara Ladomirskaja (1785-1840) buvo nesantuokinė Jekaterinos Stroganovos ir carienės Jekaterinos II favorito Ivano Rimskio-Korsakovo duktė. Giminiavosi ir bičiuliavosi su rusų poeto Aleksandro Puškino šeima.
Santuokoje su Smolensko gubernijos dvarininku Ivanu Naryškinu gimė du vaikai: motinos grožį paveldėjusi duktė Zinaida ir sūnus - būsimasis Žagarės savininkas Dmitrijus.
Yra išlikęs prancūzų dailininkės L.E.Vigee Le Brun 1800 m. tapytas Varvaros Ladomirskajos - Naryškinos portretas. Kažkada jis puošė Naryškinų namų S.Peterburge sienas. Dabar originalas - JAV, Kolumbijos meno muziejuje.
Sūnus Dmitrijus gimė 1812 m. Maskvoje.Gavo namų išsilavinimą,1831m. baigė Pažų korpusą ir paskiriamas į Kavalergvardijos pulką.1834 m.- pakeltas poručiku (jaunesniuoju leitenantu), tapo grafo S.Apraksino adjutantu,1840 m.- rotmistru.1844m. išėjo į atsargą. 1846 m. rugsėjo men.6 d. Sankt
Peterburge vedė carienės Aleksandros Fiodorovnos freiliną Mariją Bartenevą. Marija ir jos seserys iki santuokos buvo dažnos Peterburgo aristokratijos literatūrinių salonų viešnios, bendravo su poetais M.Lermontovu, F.Viazemskiu.Marijos Bartenevos albumas su šių poetų jai skirtomis eilėmis ir žymių to meto dailininkų piešiniais dabar saugomas Rusijos mokslų akademijos Puškino muziejuje.
Santuokoje su Dmitriju Naryškinu gimė šeši vaikai. Šeima apsigyveno S.Peterburge.
 |
 |
|
| Naryškinų namas Londone. | Naryškinų namas S.Peterburge, Moikos krantinėje. |
1848 m. Dmitrijus vėl grįžo į karinę tarnybą, tačiau 1849 m. pablogėjus sveikatai, išėjo į atsargą būdamas kavalergvardijos pulkininku.Naryškinų namai pasižymėjo subtiliu skoniu,meno kūriniais.Nors ir nepriklausydami pačiai įtakingiausiai diduomenei,Naryškinai buvo artimi caro rūmams, savo salone priiminėjp tik rinktinius patikrintus asmenis, užsienio diplomatus. Jų vaikai vėliau vedė ar ištekėjo už užsienio aristokratų.Po 1858 m. šeima pateko į caro nemalonę, daugiau laiko leisdavo savo dvaruose provincijoje.
1866 m.Dmitrijui Naryškinui mirus, Žagarę paveldėjo žmona, o jai mirus 1874m. -sūnūs Aleksandras ir Georgijus(Grigorijus) Naryškinai.
Dmitrijaus Naryškino vyresnioji sesuo Zinaida garsėjo neparastu grožiu, išsilavinimu ir puikiu skoniu.Legendinė asmenybė. Jauna ištekėjo už pasakiškai turtingo Rusijos dvarininko 15-ka metų už ją vyresnio kunigaikščio Boriso Jusupovo. Buvo carienės dvaro freilina, aukštuomenės salonų „liūtė“, poetų mūza. Ja žavėjosi net Rusijos imperatorius Nikalojus I, Prancūzijos imeratorius Napoleonas III. Vyrui mirus, tapo viena turtingiausių moterų Rusijoje. Turėjo potraukį menui, muzikai, vertingiems gražiems daiktams.Tarpe kitų, jai priklausė ir garsieji Jusupovų rūmai S.Peterburge, Moikos krantinėje,Kryme ir kitur.
 |
1855 m. nuolat apsigyveno Paryžiuje, kur jai priklausė rūmai šalia Bulonės miško. Buvo dažna Paryžiaus aukštuomenės salonų viešnia.Būdama jau nebe pirmos jaunystės, antrąkart ištekėjo už beveik 20-čia metų už ją jaunesnio gražuolio nekilmingo prancūzo. Jam nupirko pilį ir markizo de la Serre grafo de Cheuveau titulą, kuriais ir pati naudojosi. Mirė 1893 m. Palaidota S.Peterburge. |
| Šaltinis: K.Robertson. Zinaidos Jusupovos, iki santuokos Naryškina portertas. Aliejus,1840. |
 |
Tolimas Žagarės Naryškinų giminaitis (trečios eilės sūnėnas) buvo Zinaidos Jusupovos proanūkis vienintelis nesuskaičiuojamų Jusupovų turtų paveldėtojas Feliksas Jusupovas, į istoriją įėjęs kaip pasikėsinimo į G.Rasputiną dalyvis ir garsiųjų memuarų autorius. |
| Feliksas Jusupovas ir Irina Romanova, šaltinis |
Žvelgiant į senąsias nuotraukas ir portretus į akis krenta šiai giminei būdingi bruožai- ovalūs taisyklingų klasikinių bruožų veidai, didžiulės gražios degančios akys, orus stotas. Anot vienos iš D.Naryškino provaikaičių Tatjanos Grišanovos, nežiūrint į laikmečių negandas,visiems jiems iki šių dienų pavyko išsaugoti giminei būdingą komunikabilumą, minties laisvę,mokėjimą vertinti ir branginti tikrąjį meną, atsidavimą šeimai, pagarbą protėvių atminimui.
