Prisijungimas
Vartotojo meniu
Aplankė
Dabar svetainėje vienas svečias ir narių nėra
Socialiniai tinklai
 |
 |
 |
 |
- Smulkiau
- Peržiūros: 14566
Sigita GASPARAVIČIENĖ
2015-aisiais metais Žagarė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.
Apsidžiaugiau,kad pagaliau atsiras proga užglaistyti menkų žinių spragas apie rusų dvarininkiją Lietuvoje.O ypač apie XIX a. miestelį ir dvarą naujam gyvenimui prikėlusius ir juos išgražinusius senuosius Žagarės dvaro savininkus Naryškinus, apie kuriuos taip mažai žinome. Kas gi daugiau, jei ne jie, Lietuvos kultūros sostinėje turėtų būti įvardinti, objektyviai įvertinti ir pagerbti.
Įdomu būtų sužinoti, kokie tai buvo žmonės, jų likimai, kodėl jie kūrėsi būtent čia – imperijos pakraštyje nuošaliame pasienio miestelyje, svetimoje, net priešiškoje aplinkoje ? Kokios ateities vizijos skatino didžiules jų investicijas į Žagarės ir Gruzdžių dvarų vystymą , koks buvo šių rusų dvarininkų požiūris į žmones ir mūsų kraštą, kuriame jie kūrė savo gerbūvį?
Deja, neradau atsakymų nei įspūdingose Žagarei skirtose monografijose, nei gausybėje neseniai pasirodžiusių proginių straipsnių.
Ką gi, esame valstiečių tauta.Ir statytojai. Verta dėmesio tai, ką galima pastatyti, remontuoti,išmatuoti pinigais, parodyti ir pasigirti.Ypač tai liečia provicialų ir konjuntūrinį mūsų visų požiūrį į paveldą.
Tad, gal padės visagalis internetas?
- Smulkiau
- Peržiūros: 5977
2014 m. spalio 4 d. Palomenėje vyko konferencija: "Po šv. Mykolo arkangelo ženklu: Palomenė ir Zaleskiai"
Skaičiau pranešimą Zaleskių šeimos genealogija
 |
 |
|
| Konferencijos afiša | Zaleskių genealogijos schema |
Konferenciją rėmė Kultūros rėmimo fondas , Kaišiadorių rajono savivaldybė
- Smulkiau
- Peržiūros: 47828
Buvusių Kaunatavos dvaro savininkų Kaunackių (Kownacki) genealoginiai tyrimai
Sigita GASPARAVIČIENĖ
Šio tyrimo tikslas buvo visų pirma identifikuoti karstus, atrastus Telšių rajono Kaunatavos miestelio senosiose kapinėse restauruojant senąją šeimos kriptą, nustatyti ten palaidotus asmenis, jų biografijos detales, apžvelgti genealogiją, visuomeninį-kultūrinį statusą bei vietą šios vietovės istorijoje.
 |
.jpg) |
| Kaunackių koplyčia Foto V. Jocienė |
|
Genealoginiais-archyviniais tyrimais nustatyta, kad tai čia palaidoti senųjų Kaunatavos dvarininkų Kaunackių (Kownacki) šeimos atstovai.
XVII a.-XVIII a. bėgyje ir net XIX a. pirmoje pusėje Žemaitijoje jie buvo gana įtakingi. Išaiškėjo, kad kelių šeimos kartų atstovai užėmė atsakingas pareigas tuometinės LDK administracijos centrinėse ir teismų struktūrose bei valdė stambią žemės nuosavybę. Giminė priklausė vietos elitui: buvo Kaunatavos bažnyčios fundatoriais, giminiavosi su žymiomis Žemaitijos kilmingųjų šeimomis, rėmė švietimą, pastatė ir išpuoselėjo dvarą ir Kaunatavos miestelį, rėmė Kražių bernardinių vienuolyną. Tačiau XIXa.vid,. išmirus pagrindinės genealoginės atšakos atstovams, kitos giminės šakos ir šakelės išsišakojo po Žemaitiją, susmulkėjo, nuskurdo, prarado bajorystę.
Herbynai, leisti XIX a. pab.- XX a. pr., taip pat LVIA saugomas rankraštinis 1834 m. J.P.Dworzeckio-Bohdanovičiaus “Lietuvių herbynas“ (Herbarz litewski) paprastai, pateikiantis itin daug duomenų apie Lietuvos kilmingųjų gimines, o taip pat įvairių autorių jau mūsų dienomis išėję genealoginio pobūdžio darbai, apie “lietuviškuosius“ Kaunackius pateikia fragmentiškus duomenis. Bajorų Kaunackių paminėjimo beveik nesutinkame ir įvairius Žemaitijos istorijos aspektus nagrinėjančiuose mokslo darbuose.
Skaityti daugiau: Kaunackių (Kownacki) genealoginiai tyrimai
- Smulkiau
- Peržiūros: 8135
Istorija turi daug pavidalų. Iš vienos pusės - tai vadinama vadovėlių istorija, bylojanti apie "didžiąją" praeitį, valstybės politiką ir visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą lėmusius karalius, kunigaikščius, didikus, karvedžius, vyskupus. Jų valia atsirasdavo ir sunykdavo valdančios dinastijos, dėl jų liejo kraują tūkstančiai eilinių valstybės piliečių. Iš kitos pusės- tai mūsų "mažosios" tėvynės - miesto ar kaimo, kuriame gimėme, gyvenome, kur gimė, darbavosi ir mirė mūsų protėviai, istorija. Dažniausiai pats žodis tėvynė ir siejasi mums būtent su gimtosiomis vietomis.
- Smulkiau
- Peržiūros: 28400
Sigita GASPARAVIČIENĖ, 2008m.
1. Ankstyviausias istorijos periodas.
Arnionys (Orniany) - vietovė ir dvaras Molėtų rajone prie iš Arino ežero ištekančio Arinos (Ornianka) upelio, prie kelio iš Pabradės į Molėtus. Įsikūręs tarsi savotiškame pusiasalyje, apsuptame Arino, Pravalo ir Spenglo ežerų.
LDK Žygimantas Kęstutaitis 1430-1440 m. raštais ponui Narbutui padovanojo du žmones Arnionį ir Kaltinaitį. Tai siejama su Arnionių gyvenvietės pradžia.
O Xa. - XIIIa. šios žemės įėjo į rytų baltų teritoriją, vadinamą Nalšia, valdomą legendinio Dausprungo palikuonių. XIII a. Nalšios kunigaikštystė buvo viena iš pagrindinių žemių, kurią kartu su Deltuva, Sėla, Dainava, Semba bei kitomis dalinėmis kunigaikštystėmis Mindaugas apjungė į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.
Puslapis 1 iš 2
