Smulkiau

Parašyta 15 Kovas 19

Atnaujinta: 15 Kovas 20

Peržiūros: 5104

2014 m. spalio 4 d. Palomenėje vyko konferencija: "Po šv. Mykolo arkangelo ženklu: Palomenė ir Zaleskiai"

Skaičiau pranešimą Zaleskių šeimos genealogija

Konferencijos afiša		Zaleskių genealogijos schema

Konferenciją rėmė Kultūros rėmimo fondas , Kaišiadorių rajono savivaldybė

Smulkiau

Parašyta 15 Kovas 16

Atnaujinta: 15 Kovas 29

Peržiūros: 39421

Buvusių Kaunatavos dvaro savininkų Kaunackių (Kownacki) genealoginiai tyrimai

Sigita GASPARAVIČIENĖ                      
 

      Šio tyrimo tikslas buvo visų pirma identifikuoti karstus, atrastus  Telšių rajono Kaunatavos miestelio senosiose  kapinėse  restauruojant senąją šeimos kriptą, nustatyti ten palaidotus asmenis, jų  biografijos detales, apžvelgti genealogiją, visuomeninį-kultūrinį statusą bei vietą šios vietovės istorijoje.

Kaunackių koplyčia Foto V. Jocienė

Genealoginiais-archyviniais  tyrimais nustatyta, kad tai čia palaidoti   senųjų Kaunatavos dvarininkų Kaunackių (Kownacki) šeimos atstovai.

XVII a.-XVIII a. bėgyje ir net XIX a. pirmoje pusėje  Žemaitijoje jie buvo gana įtakingi. Išaiškėjo, kad kelių šeimos kartų atstovai užėmė atsakingas pareigas tuometinės LDK administracijos centrinėse ir teismų struktūrose bei valdė stambią žemės nuosavybę. Giminė priklausė vietos elitui:  buvo Kaunatavos bažnyčios fundatoriais, giminiavosi su žymiomis Žemaitijos kilmingųjų šeimomis, rėmė švietimą, pastatė ir išpuoselėjo dvarą ir Kaunatavos miestelį, rėmė Kražių bernardinių vienuolyną. Tačiau XIXa.vid,. išmirus pagrindinės genealoginės atšakos atstovams, kitos giminės šakos ir šakelės išsišakojo po Žemaitiją, susmulkėjo, nuskurdo, prarado bajorystę.

     Herbynai, leisti  XIX a. pab.- XX a. pr., taip pat LVIA saugomas rankraštinis 1834 m. J.P.Dworzeckio-Bohdanovičiaus “Lietuvių herbynas“ (Herbarz litewski) paprastai, pateikiantis itin daug duomenų apie Lietuvos kilmingųjų gimines, o taip pat įvairių autorių jau mūsų dienomis išėję genealoginio pobūdžio darbai, apie “lietuviškuosius“ Kaunackius pateikia fragmentiškus duomenis. Bajorų Kaunackių paminėjimo beveik nesutinkame ir įvairius Žemaitijos istorijos aspektus nagrinėjančiuose mokslo darbuose.

Skaityti daugiau: Kaunackių (Kownacki) genealoginiai tyrimai

Smulkiau

Parašyta 15 Vasario 13

Atnaujinta: 15 Kovas 15

Peržiūros: 6572

Istorija turi daug pavidalų. Iš vienos pusės - tai vadinama vadovėlių istorija, bylojanti apie "didžiąją" praeitį, valstybės politiką ir visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą lėmusius karalius, kunigaikščius, didikus, karvedžius, vyskupus. Jų valia atsirasdavo ir sunykdavo valdančios dinastijos, dėl jų liejo kraują tūkstančiai eilinių valstybės piliečių. Iš kitos pusės- tai mūsų "mažosios" tėvynės - miesto ar kaimo, kuriame gimėme, gyvenome, kur gimė, darbavosi ir mirė mūsų protėviai, istorija. Dažniausiai pats žodis tėvynė ir siejasi mums būtent su gimtosiomis vietomis.

Skaityti daugiau: Ką mums duoda šeimos šaknų pažinimas

Smulkiau

Parašyta 08 Kovas 19

Atnaujinta: 15 Vasario 14

Peržiūros: 21746

Sigita GASPARAVIČIENĖ, 2008m.

1. Ankstyviausias istorijos periodas.

Arnionys (Orniany) - vietovė ir dvaras Molėtų rajone prie iš Arino ežero ištekančio Arinos (Ornianka) upelio, prie kelio iš Pabradės į Molėtus. Įsikūręs tarsi savotiškame pusiasalyje, apsuptame Arino, Pravalo ir Spenglo ežerų.
LDK Žygimantas Kęstutaitis 1430-1440 m. raštais ponui Narbutui padovanojo du žmones Arnionį ir Kaltinaitį. Tai siejama su Arnionių gyvenvietės pradžia.
O Xa. - XIIIa. šios žemės įėjo į rytų baltų teritoriją, vadinamą Nalšia, valdomą legendinio Dausprungo palikuonių. XIII a. Nalšios kunigaikštystė buvo viena iš pagrindinių žemių, kurią kartu su Deltuva, Sėla, Dainava, Semba bei kitomis dalinėmis kunigaikštystėmis Mindaugas apjungė į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.

Skaityti daugiau: Arnionių dvaras