 |
 |
| Eligijaus Kaunackio ir žmonos Karolinos Gužauskaitės Kaunackos mirties metrikos | |
Jo našlė Karolina Kaunackienė po vyro mirties apsigyveno pas dukterį Liudviką Pilsudskienę Vilniuje. Ten ir mirė būdama 58 metų 1865 m. kovo 26 d. Išrūpinusi Vilniaus gubernatoriaus leidimą, duktė kūną pervežė į Kaunatavą ir balandžio mėn. 13d. palaidojo greta vyro Kaunackių šeimos kape.
Naujieji Kaunatavos savininkai
Naujasis Kaunatavos savininkas Jonas Stanevičius buvo įdomi veikli asmenybė. Gimė 1823 m. Padubysio dvare Ezechielio Stanevičiaus ir Kunigundos Bilevičiūtės šeimoje, kurie po 1831m. sukilimo pralaimėjimo emigravo į Prancūziją.
Jų sūnus Jonas jaunystėje mokėsi inžinerijos Paryžiuje, dalyvavo 1848 m. revoliucijoje Prancūzijoje, buvo ten įstojęs net į Prancūzų svetimšalių legiono lenkų pulką. Grįžęs į tėviškę po karinės tarnybos Kaukaze, iš E.Kaunackio nusipirkęs Kaunatavą, entuziastingai su brolio Ignoto pagalba ėmėsi Kaunatavos dvaro reformų, per ketverius metus paversdamas jį gana moderniu prekiniu ūkiu. Pastatė degtinės varyklą. Bažnyčiai skyrė 20 dešimtinių žemės.
Prasidėjus 1863 m. sukilimui buvo išrinktas sukilėlių vyriausybės Šiaulių kariniu viršininku. Pisarskio slapyvardžiu subūrė sukilėlių būrį.Vadovavo svarbiausiems sukilėlių mūšiams įvairiose Lietuvos vietose. Sumuštas mūšyje prie Biliūniškių ir Tryškių, emigravo į Prancūziją. Kovojant sukilėlių kariuomenėje, dvarą tvarkė ir prižiūrejo Jono Stanevičiaus brolis Ignotas Stanevičius, o vėliau dvaro administratorius Justinas Lukauskas, kurie rėmė sukilėlius.
Jonas Stanevičius buvo vedęs Mariją Kontautaitę, turėjo dukrą Eleną, kurios, tėvui emigravus, liko Lietuvoje, buvo tardomos ir persekiojamos. Vėliau ištremtos į Kostromos guberniją.
Mirė Jonas Stanevičius Rusijoje Jekaterinoslavo gubernijos Kamenskoje gyvenvietėje 1904 m. vasario mėn. 21 d. 1904 m. kovo 5 d. kūnas pervežtas į Lietuvą ir palaidotas Upynos kapinėse.
Nuotrauka iš Šiaulių „Aušros" muziejaus fondų.
Kaunatavos dvaras dėl caro valdžios 1866 m. buvo konfiskuotas ir atiduotas policijos priežiūrai. Paskirtas administratorius. Kol bus apskaičiuotos žemės, padarytas jo įvertinimas, surinktos kreditorių pretenzijos ir išmokėtos skolos, dvaras buvo nuomojamas dalimis pagal trumpalaikes sutartis.
1866 - 1871 m. valstiečiams išdalinta 899 dešimtinių dvaro žemės28. 1867m. Pervainių kaime buvo įkurdinti rusų kolonistai. Į sunkią padėtį pateko Kaunatavos bažnyčia, netekusi savo rėmėjų ir išlaikytojų. Apie 1871m. buvo baigtas dvaro įvertinimas.
Ištrauka iš dvaro plano.
Dvaras, kurį tuomet sudarė Kaunatavos ir Felicinavos palivarkai, Pakalniškių, Dubinių ir Giriškių kaimai, o žemės apėmusios 1003,35 dešimtinės buvo įvertintos 19.997 rublių suma. 1871 m. lapkričio mėn. 6 d. centriniuose Rusijos laikraščiuose („Senatskije viedomosti“) buvo paskelbtos varžytinės. Kaunatavą nusipirko štabskapitonas Eduardas Minkeldė iš S.Peterburgo26.
1874 m. uždaroma Kaunatavos bažnyčia, o apie 1894 m. jos pastatas nugriaunamas. Dvaras pereina kitiems savininkams. Pamažu sunyksta ir dvaro rūmai27.Prieš kokį 20-metų Kaunatavos dvarelio pastatas dar stovėjo.Ten veikė mokykla.Dabar toje vietoje- tuščias laukas.
Kaunatavos dvarelis XX a .aštuntame dešimtmetyje, iš Vilijos Jocienės šeimos archyvo.
