Zinaida

Naryskina

Ladomyrskaja

Pisarskij

Sigita GASPARAVIČIENĖ

2015-aisiais metais Žagarė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

     Apsidžiaugiau,kad   pagaliau atsiras  proga   užglaistyti  menkų žinių spragas  apie rusų dvarininkiją Lietuvoje.O ypač  apie  XIX a. miestelį ir dvarą naujam gyvenimui prikėlusius ir juos išgražinusius senuosius Žagarės dvaro savininkus Naryškinus, apie kuriuos taip mažai žinome. Kas gi daugiau, jei ne  jie, Lietuvos kultūros sostinėje  turėtų būti  įvardinti, objektyviai įvertinti ir pagerbti.

    Įdomu būtų sužinoti, kokie tai buvo žmonės, jų likimai, kodėl jie kūrėsi  būtent čia – imperijos pakraštyje nuošaliame pasienio miestelyje, svetimoje, net priešiškoje aplinkoje ? Kokios ateities vizijos  skatino didžiules jų investicijas  į Žagarės ir Gruzdžių dvarų vystymą , koks buvo šių rusų dvarininkų požiūris į žmones ir mūsų kraštą,  kuriame jie  kūrė savo gerbūvį?

     Deja, neradau atsakymų nei  įspūdingose Žagarei skirtose monografijose, nei  gausybėje neseniai pasirodžiusių  proginių straipsnių.

Ką gi, esame valstiečių tauta.Ir statytojai. Verta dėmesio tai, ką galima pastatyti, remontuoti,išmatuoti pinigais, parodyti ir pasigirti.Ypač tai liečia provicialų ir konjuntūrinį mūsų visų požiūrį į  paveldą.

Tad, gal padės visagalis internetas?

     Panaršiau gausybėje rusų ir ne tik  genealoginių svetainių.Štai ką nustačiau.
Lengvai radau keletą versijų apie šios šeimos kiltį. Pagal vieną iš  šeimos legendų,  jų giminės protėvis, esą, buvęs Krymo karaimas karys vardu Naryška, kuris  kartu su kitomis 400 karaimų ir totorių  šeimomis po LDK Vytauto žygių į Aukso Ordos stepes, buvo atvesdintas į Lietuvą  ir apgyvendintas  prie Trakų. 1391 m. LDK Vytautas, išleisdamas savo dukterį Sofiją už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus, lydėti į Maskvą ir ten ją  saugoti sudarė  sargybos pulką, į kurį paskyrė ir minėtąjį karaimą Naryšką. Vėliau jo palikuonys  perėjo tarnauti Maskvai.

     Pagal kitą patikimesnę legendą, kuriai pritaria  ir senieji rusų istorikai, Naryškinų giminės pradininku buvo  totorių murza Mordka Kurbatas, pravarde Naryška, 1463 m. atvykęs iš Krymo, stojęs tarnauti Maskvos kunigaikščiui ir  perėjęs į stačiatikių tikėjimą. Jo anūkai  ėmė  vadintis Naryškinais.

     Iki XVII a.vidurio  giminės atstovai didelio vaidmens Maskvos valstybėje nevaidino. Tik, kai  vieno iš Naryškinų - Kirilo Poluektovičiaus Naryškino dukra Natalija (1651-1694) - būsima Petro I motina,  Maskvoje buvo ištekinta už caro Aleksejaus Michailovičiaus, šeimos įtaka ir  turtai ėmė spačiai augti.

natalija Kaip tik tada užgimė  kita legenda apie Naryškinų kiltį iš Tacito veikale „Apie germanų kilmę“ paminėtos  -germanų naristų genties. Naristai  gyvenę  šiaurės vakarų Bohemijoje.Tuometiniai genealogai („rodoslovai“) surado ten miestą- imperijos sostinę Egerą, kurio herbą ir priskyrė Naryškinams. Tuo būdu iki tol niekuo ypatingu neišsiskyrusi rusų dvarininkų giminė įgijo  herbą su didingo erelio ir grotų  atvaizdu.Kaip ir dera carienės šeimai. Tokį  herbą dabar ir matome įtaisytą Žagarės dvaro  rūmų fasade.
Natalija Kirilovna Naryškina (1651-1694)-Rusijos caro Petro I motina.
herbas
Naryškinų herbas Naryškinų name S.Peterburge 2013 m. rasto lobio dalis.



Žagarės ir Gruzdžių Naryškinai priklausė vienai iš šalutinių giminės  genealoginių atšakų, kurią pradėjo  Petro I motinos carienės Natalijos Naryškinos vienas iš antros eilės dėdžių Ivanas Naryškinas. Rusijos istorijoje šios jaunesnės šakos atstovai, su nedidelėmis išimtimis, nepaliko itin gilių  pėdsakų, buvo vidutiniai dvarininkai, daug jų tarnavo  Rusijos armijoje, buvo ne paties aukščiausio rango  valdininkais. Jie turėjo rūmus S.Peterburge, dvarus Oriolo,Riazanės,Smolensko gubernijose. Amžininkų pasakojimais pasižymėjo  meile menui, geriems žirgams, gražiems daiktams. Tačiau, jei ir yra gyvų Žagarės Naryškinų palikuonių, jie negalėtų pretenduoti  į 2013 m. kovo mėn. S.Peterburgo centre  Čaikovskio g.29  buv. Naryškinų rūmuose statybų metu aptiktą  keliais milijonais įvertintą  lobį.  Spaudoje ir interneto portaluose pasirodžiusi žinia sujudino  šimtus tikrų ar menamų Naryškinų palikuonių-pretendentų į kompensaciją. Paskutinis šių rūmų savininkas Vasilijus Naryškinas buvo kilęs iš vyriausios  genealoginės šakos, taigi, jį su Žagarės Naryškinais sietų  labai tolima giminystė.

     Nesigilindama į pačius seniausius laikus ir  nesiplėsdama į visas  plačias genealogines Naryškinų linijas, ieškojau duomenų būtent apie Žagarės Naryškinus. Iš straipsnių žinodama tik Žagarės dvaro įsigijimo datą, pradėjau nuo pirmojo Žagarės Naryškino – Dmitrijaus, kuris Maskvoje 1858 m. gegužės mėn.18d. Žagarės ir Gruzdžių dvarus už 1 mln.caro rublių išsimokėtinai  pirko iš Platono Zubovo paveldėtojo sūnėno Aleksandro Zubovo.

Dmitrijus
 

Pirmasis Žagarės savininkas-kavalergvardijos pulkininkas Dmitrijus Ivanovičius Naryškinas (1812-1866). Šaltinis

Marija Barteneva (wikepedija.ru)

  Dmitrijaus Naryškino kabinetas S.Peterburge. Apie 1851-1857 m. Nežinomas dailininkas (gal būt, V.S.Sadovnikovas)
Chvalyno muziejus.Saratovo sritis.
 
Naryškinų genealoginė schema
 NaryskinaiDviDalys 1

     Nudžiugino atradimas, kad paskutinieji Žagarės Naryškinai - broliai Georgijus ir Aleksandras vis tik turėjo palikuonių: Georgijus - Anglijoje gimusias dvi dukteris ir sūnų Borisą, o Aleksandras  - du nesantuokinius vaikus-Vadimą ir Liubov. Pastarieji tėvui mirus, 1899 m. specialiu caro įsaku gavo Naryškinų pavardę, teisę naudotis herbu ir  bajorystės privilegijomis.Visi jie  po revoliucijos pasitraukė į Italiją ir Angliją. O jų vaikai ir vaikaičiai dar ir dabar gyvena  Anglijoje, Šveicarijoje ir Italijoje.

1922 m.Lietuvoje pradėjus žemės reformą visi jų  dvarai buvo nusavinti. Georgijus Naryškinas, tuo metu su šeima gyveno Londone Šiaurės Kensigtono rajone Čarlzo aikštėje nuosavame name Nr.63, tačiau formaliai   skaitėsi ir Lietuvos piliečiu.Netekęs ir visų turtų Rusijoje, labai skurdo. Diplomatiniais kanalais kreipėsi į Lietuvos valstybės įstaigas, bandydamas sulaukti bent kokios kompensacijos už atimtas valdas Lietuvoje.Tačiau bergždžiai. Prieš mirtį 1924 m. Žagarės ir Gruzdžių dvarus testamentu užrašė žmonai ir dukrai Anai (sūnus Borisas mirė 1922 m. Londone).Teko praeiti tikrus kančių kelius kol galų gale, tik įsikišus Lietuvos Respublikos prezidentūrai, 1936 m. Anai Naryškinai buvo grąžintas, kaip nenusavinta žemės norma, nedidelis Žagariškių palivarkas ir 300.000 litų kompensacija.

Kad Naryškinai negautų nieko, ypač stengėsi   Žagarės  miestiečių, valstiečių ir kitokios  visuomeninės organizacijos, surinkusios krūvą žagariškių parašų po peticijomis.Naryškinus jie kaltino rusifikavimu ir išnaudojimu. Laimei prieš pat mirtį G.Naryškinas spėjo parašyti labai nuoširdų ir išsamų laišką Žemės ūkio reformos departamentui, kuriame plačiai išdėstė savo indėlį į krašto žemės ūkio ir arklininkystės vystymą, apie labdaringą veiklą, švietimo, amatų rėmimą, žemės ūkio parodų organizavimą ir pan.Vėliau šis jo laiškas labai pasitarnavo jo žmonai ir dukrai tvarkant kompensacijos už dvarų nusavinimą reikalus.

 

Palikuoniai.

Aleksandro Naryškino vaikaitė Vera, gyvenanti Šveicarijoje,  yra labai aktyvi vienoje iš didžiausių genealoginių svetainių www.geni.com , kur yra pateikusi  nemažai  duomenų apie savo šeimą.Tik vyriausios Dmitrijaus Naryškino dukters Aleksandros Medem palikuoniai gyvena Rusijoje, S.Peterburge.

Alexander GeorgiElizabethGeorg    
Aleksandras Naryškinas (1851-1894)

Georgjijus Naryškinas ir Elizabeth Herriet

Knight ,Apie 1870 m.

 Georgijus Naryškinas (1848-1924)

  Preobražensko leibgvardijos kariškis Vadimas Aleksandrovičius Naryškinas (1891-1952)  

Zinaida Dmitrijevna Naryškina, markizė di Ridolfi de Montescuadaio 1853-1928)

Šaltinis www.ru.rodovid.org

     Žinoma kuklūs genealoginiai duomenys taip ir nedavė atsakymo į mane dominančius klausimus, nes mažai sužinojau apie juos, kaip asmenybes. Tam, manau,reikėtų studijuoti  S.Peterburgo ir Rusijos archyvuose, bibliotekose, muziejuose saugomas Naryškinų personalijas.

     Keli įdomesni Naryškinų genealogijos faktai ir sąsajos.

      Pirmojo Žagarės Naryškino -Dmitrijaus motina Varvara Ladomirskaja (1785-1840) buvo nesantuokinė   Jekaterinos Stroganovos ir carienės Jekaterinos II favorito Ivano Rimskio-Korsakovo duktė. Giminiavosi ir bičiuliavosi  su rusų poeto Aleksandro Puškino šeima.

varvara

Santuokoje su Smolensko gubernijos dvarininku Ivanu Naryškinu gimė du vaikai:  motinos grožį paveldėjusi duktė Zinaida ir sūnus - būsimasis Žagarės  savininkas Dmitrijus.
Yra išlikęs prancūzų dailininkės L.E.Vigee Le Brun 1800 m. tapytas  Varvaros Ladomirskajos - Naryškinos portretas. Kažkada jis puošė Naryškinų namų S.Peterburge sienas. Dabar  originalas - JAV, Kolumbijos meno muziejuje.

Sūnus Dmitrijus gimė 1812 m. Maskvoje.Gavo namų išsilavinimą,1831m. baigė Pažų korpusą ir paskiriamas  į Kavalergvardijos pulką.1834 m.- pakeltas poručiku (jaunesniuoju leitenantu), tapo grafo S.Apraksino adjutantu,1840 m.- rotmistru.1844m. išėjo į atsargą. 1846 m. rugsėjo men.6 d. Sankt

Peterburge vedė carienės Aleksandros Fiodorovnos freiliną Mariją Bartenevą. Marija ir jos seserys iki santuokos buvo dažnos Peterburgo aristokratijos literatūrinių salonų viešnios, bendravo su poetais M.Lermontovu, F.Viazemskiu.Marijos Bartenevos albumas su šių poetų jai skirtomis eilėmis ir žymių to meto dailininkų  piešiniais dabar saugomas Rusijos mokslų akademijos Puškino muziejuje.

Santuokoje su Dmitriju Naryškinu gimė šeši vaikai. Šeima apsigyveno S.Peterburge.

21   11
Naryškinų namas Londone.   Naryškinų namas S.Peterburge, Moikos krantinėje.

 

1848 m. Dmitrijus vėl grįžo į karinę tarnybą, tačiau 1849 m. pablogėjus sveikatai, išėjo į atsargą būdamas kavalergvardijos pulkininku.Naryškinų namai  pasižymėjo subtiliu skoniu,meno kūriniais.Nors ir nepriklausydami pačiai įtakingiausiai diduomenei,Naryškinai buvo artimi caro rūmams, savo salone  priiminėjp tik rinktinius patikrintus asmenis, užsienio diplomatus. Jų vaikai vėliau vedė ar ištekėjo už užsienio aristokratų.Po 1858 m. šeima  pateko į caro nemalonę, daugiau laiko leisdavo savo dvaruose provincijoje.

1866 m.Dmitrijui Naryškinui mirus, Žagarę paveldėjo žmona, o jai mirus 1874m. -sūnūs  Aleksandras ir Georgijus(Grigorijus) Naryškinai.

 

Dmitrijaus Naryškino vyresnioji sesuo Zinaida garsėjo neparastu grožiu, išsilavinimu ir puikiu skoniu.Legendinė asmenybė. Jauna ištekėjo už pasakiškai turtingo Rusijos dvarininko 15-ka metų už ją vyresnio kunigaikščio Boriso Jusupovo. Buvo carienės dvaro freilina, aukštuomenės salonų  „liūtė“, poetų mūza. Ja žavėjosi net Rusijos imperatorius Nikalojus I, Prancūzijos imeratorius Napoleonas III. Vyrui mirus, tapo viena turtingiausių moterų Rusijoje. Turėjo potraukį menui, muzikai, vertingiems gražiems daiktams.Tarpe kitų, jai priklausė ir garsieji Jusupovų rūmai S.Peterburge, Moikos krantinėje,Kryme ir kitur.

Zinaida
1855 m. nuolat  apsigyveno Paryžiuje, kur jai priklausė rūmai šalia Bulonės miško. Buvo dažna Paryžiaus aukštuomenės salonų viešnia.Būdama jau nebe pirmos jaunystės,  antrąkart ištekėjo už beveik 20-čia metų už ją jaunesnio gražuolio nekilmingo prancūzo. Jam nupirko pilį ir markizo de la Serre grafo de Cheuveau titulą, kuriais  ir pati naudojosi. Mirė 1893 m. Palaidota S.Peterburge.
Šaltinis: K.Robertson. Zinaidos Jusupovos, iki santuokos Naryškina portertas. Aliejus,1840.  
Feliksas
Tolimas Žagarės Naryškinų giminaitis (trečios eilės sūnėnas) buvo Zinaidos Jusupovos proanūkis vienintelis nesuskaičiuojamų  Jusupovų turtų paveldėtojas Feliksas Jusupovas, į istoriją įėjęs kaip pasikėsinimo į G.Rasputiną dalyvis ir garsiųjų memuarų autorius.
Feliksas Jusupovas ir Irina Romanova, šaltinis  

Žvelgiant į senąsias nuotraukas ir portretus į akis krenta šiai giminei būdingi bruožai- ovalūs taisyklingų klasikinių bruožų veidai, didžiulės gražios degančios akys, orus stotas. Anot vienos iš D.Naryškino provaikaičių Tatjanos Grišanovos, nežiūrint į laikmečių negandas,visiems jiems iki šių dienų  pavyko išsaugoti  giminei būdingą komunikabilumą, minties laisvę,mokėjimą vertinti ir branginti tikrąjį meną, atsidavimą šeimai, pagarbą protėvių atminimui.


KĄ DAROME

Sudarome genealoginių duomenų bazę, braižome ir piešiame genealogines schemas bei medžius

Tinklapio istorija

PAIEŠKA

PRISIJUNGIMAS